Close
Prieš šimtą metų atstatant Lietuvos nepriklausomybę, Kaunui teko išskirtinis vaidmuo kuriant mūsų modernią valstybę. Ir dabar kauniečių gerovė negali būti atsieta nuo miesto įtakos šalies ekonomikai, kultūrai ir mokslui. Suteikdami daugiau jėgos Kaunui, stipriname savo valstybės pamatus, jos ekonominę gerovę, kultūrinį ir mokslinį potencialą.
Pagrindiniais prioritetais kauniečiai renkasi ekonomikos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros bei aplinkos apsaugos klausimus. Neabejojame miesto sėkme ir esame pasiruošę visomis savo jėgomis, darbu, žiniomis ir kompetencija prisidėti kuriant sėkmingą Kauną ir sėkmingą Lietuvą.
Siekiant skatinti ekonomikos augimą, išsaugoti bei kurti naujas darbo vietas, reikia reikšmingai didinti investicijas į šalies infrastruktūrą. Dėl šios priežasties įsteigsime Lietuvos strateginių investicijų fondą, kuris investuos 10 milijardų eurų Vyriausybės ir Europos fondų lėšų į svarbiausius šalies infrastruktūros projektus. Tai Kaunui atvers naujų galimybių.
Pasitelkdami šio fondo galimybes, užtikrinsime, kad būtų įgyvendinti Kaunui ir visai šaliai itin svarbūs projektai, tokie kaip magistralės „Via Baltica“ modernizavimas, geležinkelio „Rail Baltica“ statybos, energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais ir kt. Kaunas turi visas galimybes tapti regioniniu multimodalinio susisiekimo centru, siekdami šio tikslo esame pasiruošę gerinti esamą ir kurti naują reikalingą kelių, geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą.
Patogus ir greitas susisiekimas, nepriklausomybė nuo Rusijos energetinių monopolininkių, gerovės mūsų piliečiams ir jų verslui kūrimas – mūsų prioritetas.
Paremsime miesto siekius įgyvendinti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos bei Mokslo salos ir M. K. Čiurlionio koncertų centro Nemuno saloje statybų projektus.
Prisidėsime prie orlaivių aptarnavimo veiklos (MRO) plėtros Kauno oro uoste vystant tam reikalingą infrastruktūrą ir rengiant specialistus. Tai svarbūs miestui ir šaliai projektai, kurie prisidės prie ekonomikos skatinimo šiuo krizės laikotarpiu.
Pasauliui kovojant su krizės iššūkiais, gamybos pajėgumai iš Rytų Azijos šalių yra grąžinami į Europos Sąjungą. Lietuvai tai – naujos galimybės. Tam mums reikia pasiūlyti patrauklias investavimo galimybes – parengtą gamybinę infrastruktūrą, aukštos kvalifikacijos specialistus, skatinimo paketus. Todėl sutelkę agentūrų „Investuok Lietuvoje“, „Kaunas In“, LR komercijos atašė bei ekonominės diplomatijos tinklo užsienio šalyse pajėgas vykdysime aktyvią investicijų pritraukimo politiką į Kauną ir užtikrinsime gerai apmokamas darbo vietas kauniečiams.
Kaunas turi išnaudoti atsirandančias galimybes – tam reikalingas nacionalinių institucijų dėmesys. Todėl plėsdami Kauno laisvąją ekonominę zoną, gerinsime gamybinę ir logistinę infrastruktūrą, tarptautinį susisiekimą su Kaunu. Išnaudosime Kauno potencialą skatindami inžinerinės srities specialistus, skirdami specialius skatinamuosius paketus tokius talentus ugdančioms institucijoms.
Lietuva šių dienų kontekste gali pasinaudoti galimybe ištrūkti iš žemų ir vidutinių pajamų spąstų, tačiau norėdami tai pasiekti turime transformuoti šalį į aukštųjų technologijų centrą. Kaunas turi visas galimybės tapti šios transformacijos ašimi.
Didžiulis miesto potencialas sveikatos technologijų, inžinerinės pramonės, farmacijos ir biotechnologijų bei IT srityse turi būti išnaudotas užtikrinant reikalingą tyrimų, infrastruktūros ir inovacijų bazę bei sutelkiant žmogiškuosius išteklius. Šiuo tikslu įsteigsime Lietuvos strateginių investicijų fondą, kurio tikslas bus kryptingas inovacijų finansavimas ir pramonės modernizavimas. Kaune turi atsirasti inovacijų platforma, kuri įtrauktų visus Kaune veikiančius universitetus, suinteresuotas verslo įmones, startuolius ir specializuotųsi kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Įgyvendindami šiuos siekius, remsime miesto iniciatyvą įkurti Aleksoto inovacijų pramonės parką.
Kauno smulkiojo ir vidutinio verslo indėlis šalies ir miesto ekonomikai visada buvo reikšmingas, tačiau šis verslas labai nukentėjo dėl Vyriausybės priimtų sprendimų valdant pandemijos padarinius. Mūsų artimiausio laikotarpio tikslas – kuo labiau sumažinti dėl karantino ir globalių padarinių tenkantį smūgį mūsų ekonomikai, išsaugoti darbo vietas, verslą bei stabilizuoti Lietuvos ekonomiką.
Siekiant išsaugoti darbo vietas būtina išlaikyti gyvybingą verslą. Tam reikalinga skubi valstybės pagalba, skirta įmonių apyvartinio kapitalo papildymui ir pastoviųjų kaštų kompensavimui. Esame numatę konkrečias priemones, padėsiančias įmonėms atkurti apyvartines lėšas bei kompensuoti pastoviąsias sąnaudas (darbo užmokestį, nuomos / paskolų mokėjimus, komunalines sąnaudas). Mūsų tikslas – užtikrinti, kad šių priemonių teikiama nauda verslas galėtų pasinaudoti greitai, efektyviai ir atsisakydamas perteklinių biurokratinių apribojimų.
Mirštamumas nuo kritinių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų labai priklauso nuo žmonių ir specialistų gebėjimo laiku aptikti ir identifikuoti grėsmes. Todėl sukursime efektyviai veikiančią „žaliųjų koridorių“ sistemą, kai pacientui įtariant susirgimą onkologine ar širdies ir kraujagyslių liga yra uždegamas „žaliasis koridorius“ skubiam tyrimų atlikimui ir gydymo paskyrimui, kurių pirminės sveikatos priežiūros įstaigos atlikti neturi galimybių.
Atvėrus „žaliuosius koridorius“ kauniečiams ir kitiems šalies gyventojams, kuriems diagnozuojamos onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos, sutrumpės tyrimų ir gydymo paskyrimo laikas, o tai sudarys galimybes geriau suvaldyti šių ligų sukeliamas pasekmes.
Didelis biurokratinis krūvis, tenkantis šeimos gydytojams, apriboja specialistų galimybes visą dėmesį skirti pacientui bei sukuria medikams papildomą administracinį krūvį.
Siekdami spręsti šią problemą nacionaliniu mastu atsisakysime nereikalingų biurokratinių suvaržymų šeimos gydytojams. Stiprinsime šeimos gydytojų savarankiškumą ir plėsime šeimos gydytojo komandą – dalį biurokratinio darbo perduosime gydytojo komandos nariams. Plėsime galimybes gydytojams pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu. Taip pat sudarysime sąlygas šeimos gydytojui kartu su pacientu spręsti, kokį vaistą paskirti ir kiek laiko jį vartoti bei kada konsultuotis su specialistu.
Lietuvos visuomenei sparčiai senstant, didėja stacionarių vietų poreikis slaugos ligoninėse. Pacientams, laukiantiems paslaugų Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose, eilėse tenka praleisti ne vieną mėnesį, o slaugomam ligoniui yra skiriama vos 120 dienų slaugos ligoninėje ar 101 slaugos specialistų apsilankymas per metus. O pacientams slaugyti skiriamos lėšos yra nepakankamos apmokėti specialistų pagalbą namuose. Užtikrinsime tinkamas sąlygas pacientams būti slaugomiems namuose plečiant integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) paslaugą.
Šiems tikslams pasitelksime mobiliąsias specialistų komandas, aprūpintas darbui reikalingais automobiliais, įranga, sanitarinėmis ir higienos priemonėmis bei sudarysime tinkamas sąlygas teikti konsultacinę pagalbą bei atokvėpio paslaugą pacientų šeimų nariams.
Kaunas turi kuo didžiuotis: miestiečiai visada pasižymėjo patriotizmu ir pagarba istorijai. Išskirtinę Kauno medinės architektūros vertę pripažįsta menotyrininkai bei paveldosaugininkai. Kauno tarpukario modernioji architektūra yra įtraukta į UNESCO, laikomą vienu svarbiausių turizmo prekės ženklų, preliminarųjį paveldo sąrašą. Mūsų tikslas, kad modernistinė Kauno architektūra atsidurtų Pasaulio paveldo sąraše. Miestas turi išnaudoti didžiulį atvykstamojo kultūrinio turizmo potencialą, tokiu būdu sustiprindamas savo ekonominę gerovę.
Privalome užtikrinti, kad unikalios Kauno architektūros statinių restauravimui būtų skiriama derama nacionalinė finansinė parama, o gyventojai, norintys išsaugoti šį išskirtinį Kauno paveldą, nesusidurtų su biurokratinėmis kliūtimis.
Sieksime, kad Kaune atsirastų modernus nacionalinis architektūros centras (pvz., Centrinio pašto rūmuose), kuris leistų parodyti miesto modernizmo architektūros grožį, pritraukiantį tūkstančius turistų, sudarytų sąlygas stiprėti kūrybinėms industrijoms. Šiam tikslui sutelksime atsakingas institucijas – Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, AB Lietuvos paštas, prie iniciatyvos kviesime prisijungti ir miesto savivaldybę.
Kaune jau daugiau nei du dešimtmečius juntamas stiprus šiuolaikinių menų infrastruktūros poreikis, kur tinkamas sąlygas ir technines galimybes turėtų nepriklausomi scenos meno kūrėjai, vizualaus meno kūrėjai ir parodų organizatoriai bei kūrybinių industrijų atstovai. Mūsų tikslas – keisti situaciją ir sudaryti modernias sąlygas kultūrinėms veikloms formuotis ir kūrybinėms industrijoms stiprėti.
Daug dėmesio skirsime Baltijos šalių regionui svarbių vizualiųjų menų festivalių ir renginių erdvių bei rezidencijų klausimams. Taip pat inicijuosime kūrybinių industrijų klasterių, inkubatorių kūrimąsi, naujų darbo vietų ir pridėtinę vertę turinčių veiklų augimą. Remsime ir padėsime sėkmingai įgyvendinti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą.
Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais Kaune susikūrė ir dirba stipriausias politinių kalinių ir tremtinių veiklos centras, mieste pradėjo veikti rezistencijos ir tremties muziejus, kuris buvo įkurtas istoriškai ir idėjiškai tinkamoje vietoje – Kauno senosiose kapinėse. 2018 m. muziejaus patalpos buvo perduotos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui muziejaus veiklai vykdyti, tačiau šiuo klausimu kol kas nematyti jokių aktyvesnių veiksmų ar aiškaus jų plano.
Atsižvelgdami į patogią Kauno geografinę padėtį, universitetiniame mieste sutelktus akademinius pajėgumus ir visuomenės potencialą bei kitas palankias aplinkybes, kurios sudaro sąlygas, kad muziejus galėtų neapsiriboti vien tradicine muziejine – edukacine veikla, užtikrinsime, kad jis taptų visapusišką tiriamąjį darbą atliekančiu padaliniu ir galimybe jaunosios kartos tyrėjų, edukatorių, veiklos organizatorių idėjų proveržiui, atskleidžiant antikomunistinio pasipriešinimo ir kovos už laisvę istoriją, nuo 1940 iki 1991 metų, kuomet Kaunas suvaidino ypatingą vaidmenį (pvz. 1956, 1972 metais).
Pastarųjų metų įvykiai Kaune, kai nepaisant miesto bendruomenių nuomonės yra įgyvendinami arba planuojami įgyvendinti miesto vandenviečių mažinimo, Šančių gatvės palei Nemuną tiesimo, medžių kirtimo darbai, kelia susirūpinimą dėl žaliojo miesto veido išsaugojimo ir bendruomenių nuomonės paisymo aplinkai jautriais klausimais.
Todėl užtikrinsime, kad su miesto aplinka susiję projektai būtų vykdomi įtraukiant visuomenę. Taip pat pasieksime, kad priimant sprendimus dėl gyvenamosiose vietovėse esančių želdinių ir medžių kirtimo būtų tinkamai informuojama visuomenė ir įvertinamos visuomenės pastabos bei interesai.
Siūlysime, kad Kaunas ir kiti didieji miestai turėtų integruotą su žiedinėmis savivaldybėmis bendrąjį planą. Persvarstysime valstybės paramą daugiabučių atnaujinimui, prioritetą teikdami kompleksinei daugiabučių namų kvartalų renovacijai ir finansinės naštos gyventojams mažinimui.
Oro kokybė Kaune ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose yra nepatenkinama bei turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Vis dažniau didelį atgarsį visuomenėje sukelia piktybinės aplinkos taršos klausimai.
Atsižvelgdami į tai, išskirtinį dėmesį skirsime priemonėms, padėsiančioms mažinti oro ir vandens taršą tankiai gyvenamosiose teritorijose. Oro taršos matavimo sistemų plėtra, oro kokybės užtikrinimas ir vandenviečių apsauga bus svarbūs mūsų veiklos prioritetai ir Kaune, ir visoje Lietuvoje. Turime pasirūpinti, kad įgyvendinus tokius projektus kaip atliekų deginimo jėgainės Ramučiuose statybos būtų užtikrinta tinkama poveikio aplinkai ir gyventojams stebėsena.
Sieksime, kad visiems gyventojams būtų sudarytos galimybės naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, taip pat numatysime priemones, kad gyventojai, turintys individualius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, būtų skatinami patogiai, be biurokratinių kliūčių ir materialinių išlaidų perkėlimo ant gyventojų pečių jungtis prie centralizuotų sistemų.
Kaunas turi stiprėti kaip vienas pagrindinių pramonės augimo centrų Lietuvoje, orientuotų į aukštąsias technologijas. Tam užtikrinti yra būtini reikiamos kvalifikacijos darbuotojai, kurių trūkumas juntamas jau dabar. Todėl siekiant gyventojams suteikti realias persikvalifikavimo galimybes sujungsime atsakingų ministerijų programas ir turimus išteklius. Persikvalifikavimo galimybių suteikimas yra viena svarbiausių prielaidų, galinčių užtikrinti Kauno virsmą į pramonės augimo centrą ir aukštųjų technologijų miestą, kuriame būtų ir kiekvienas gyventojas savo namuose turėtų galimybę naudotis nemokama prieiga prie interneto. Tai suteiks kauniečiams galimybes uždirbti didesnes pajamas bei užtikrins didesnę paklausą darbo rinkoje.
Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, egzistuoja didžiuliai mokymo kokybės skirtumai tarp skirtingų mokyklų.
Todėl nacionaliniu mastu sutarsime dėl ugdymo kokybės standarto, kuris numatys ne tik ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo keitimo parametrus. Mūsų prioritetas – vienodos galimybės kiekvienam vaikui ir ugdymo kokybė.
Karantino laikotarpis atskleidė egzistuojančią atskirtį moksleiviams naudotis moderniomis technologijomis nuotoliniam mokymuisi – sieksime, kad ta atskirtis būtų mažinama valstybei finansuojant ne tik nemokamus pietus, bet ir prieinamumą prie internetinių resursų. Norime, kad Kaune ir visoje Lietuvoje kiekvienas vaikas turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką ugdymą.
Mokytojų veikla šalyje vis dar spraudžiama į įvairiausių biurokratinių reikalavimų rėmus, mokyklose juntamas didelis mokytojų padėjėjų ir pagalbos specialistų trūkumas, o tobulėjimo ir motyvacijos priemonės mokytojams nėra pakankamos. Požiūris į mokytojus Lietuvoje ir jiems sudaromos galimybės turi iš esmės keistis.
Užtikrinsime stabiliai augantį atlygį mokytojams, kuris 2025 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat užtikrinsime, kad šalies mokyklose būtų pakankamas mokytojų padėjėjų ir specialiųjų pedagogų skaičius ir taip sudarysime sąlygas mūsų mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją – ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. Taip pat sukursime pedagogo mokytojo tobulėjimo krepšelį, kurį pasitelkę mokytojai galėtų skirti laiko asmeniniam tobulėjimui ir kvalifikacijai kelti.
TS-LKD Kauno skyrių sueiga: Vilniaus g. 39, Kaunas. martynas@prievelis.lt